Renginių ir kelionių motociklais organizavimas
Kreiptis tel.     +370.68666163    

2008 – 2009 metais organizuota ekspedicija į Samarą motociklais žiemą. Pateikiame trumpą aprašymą:

KELIONĖ Į “SNOWDOGS”

Niekam nepaslaptis, kad tiek Lietuvoje, tiek užsienyje žiemą vyksta motociklininkų renginiai: Elefantentreffen (Vokietija), Zimowy Zlot Motocyklowy Słoni (Lenkija), Snowdogs (Rusija). Apie pastarąjį renginį norėčiau parašyti truputį smulkiau – tai nuo 2004 metų organizuojamas motorenginys Žiguli kaimelyje, prie Volgos upės, Samaros apskrityje, Rusijoje. Ir ypatingas jis tuo, kad reikia važiuoti per Rusijos platybes, kur nevisuomet ir nevisur gali sulaukti pagalbos sulūžus motociklui ar nutikus kitokiai bėdai. Renginio vietoje visi dalyviai gyvena palapinėse, kadangi paprasčiausiai nėra kur kitur apsistoti. Smulkiau apie patį renginį pasiskaityti ir nuotraukas pasižiūrėti galite patys renginio internetinėje svetainėje www.snowdogs.ru.

Kadangi žiemos renginiuose Vokietijoje bei Lenkijoje motociklininkai iš Lietuvos jau yra lankęsi, kilo mintis apsilankyti būtent Snowdogs’uose. Tačiau – Rusijos žiema, tai ne Europos vasara, kur sėdai ant motociklo vilkėdamas tik marškinėliais be rankovių ir riedi kur patinka lygiais asfaltuotais keliais. Norint nuvykti į tokį renginį reikia gerai pasiruošti, kadangi pradėjus šalti pirštams Rusijos gilumoje nei pirštines nusipirksi, nei apsisukęs atgal grįši.

Pirmiausia reikėjo surinkti žmones, kurie pasiryžtų šiai kelionei. Šiuo metu esame trise: Daytonas (Vorai MC Vilnius), Big Macho (kompanijos “Big Macho Cycles” vadovas) ir aš. Kaip pradžiai – visai neblogai, kadangi visų trijų važnėjimo motociklais stažas virš 10 metų. Vienintelis Daytonas turi mažiau važinėjimo žiemą patirties, tačiau Big Macho tris žiemas važinėjo su MV – 750, o aš – vieną su K – 750, antrą su M – 67. Nors turime pakankamai patirties važinėdami žiemą su sovietiniais motociklais, tačiau Uralais su lopšiais važiuoti į tokią kelionę šiemet nedrįsome – vistik sausio mėnesį reikia įveikti apie 2000 km į vieną pusę. Susėdę nusprendėme, kad geriau neskubėti ir gerai pasiruošti – renginys neprapuls, tad į jį nuvažiuosime 2009 metais.

Pirmuosius pasirengimo darbus pradėjome dar 2007 metų lapkritį. Įvertinus aplinkybes, paaiškėjo, kad “Ekspedicija” (taip pradėjome vadinti kelionę į Samaros apskritį) nėra toks jau pigus nuotykis – reikia įsigyti motociklus, aprangą, reikiamą ekipuotę. Nusprendėme, kad be rėmėjų sunkiai išsiversime, tad žurnalas “Moto+” sutiko tapti informaciniu rėmėju, pačią „Ekspediciją” remti ėmėsi „Big Macho Cycles” ir paslaugas susijusias su motociklais teikianti bendrovė „Mototurizmas”. Motociklininkui svarbiausia, žinoma, motociklai ir nors praktiškiausia būtų važiuoti enduro stiliaus motociklais ar įsigyti gamyklinį Goldwing’ą su priekaba, nutarėme išbandyti, kaip atšiaurias žiemos sąlygas atlaikys legendiniai Harley Davidson. Tam tikslui Daytonas skyrė savąjį XL 883 Custom pagamintą 2005 metais, man “Big Macho Cycles” nupirko 2004 metų gamybos XL 1200 R. Pasitarus su specialistais, kurie yra tvirtinę lopšius prie įvairių motociklų, nuspręsta, kad prie sportsterių labiausiai tiktų „staruškių” (JAWA 350) priekabos su lengvais plastikiniais lopšiais. Priekabų paieškos gerokai užtruko, kadangi netaip jau ir lengva šiais laikais „atkasti” antikvarinį daiktą, kuris būtų pakankamai geros būklės ir su kuriuo senasis šeimininkas sutiktų atsisveikinti. Vistik pavyko vieną naudotą priekabą neatlygintinai „pasiskolinti” iš Road Bears MC, antrąją nupirko „Mototurizmas”, tačiau ši pasitaikė idealios būklės – neeksploatuota, smulkesnės dalys dar suvyniotos į gamyklinį popierių, o aplanke – techninis priekabos pasas su visais jos taktiniais – techniniais duomenimis.  Sakoma – roges ruošk vasarą, o ratus žiemą. Taip jau išėjo, kad mes ratus ruošime ir žiemą, ir vasarą. Šiuo metu pradėti parengiamieji techniniai darbai – remontuojamas daužtas XL 1200 R, rengiami priekabų tvirtinimo brėžiniai, dažomi motociklai, o specialią aprangą nuspręsta siūdintis. Ir kol dar yra pakankamai laiko, visus norinčius prisidėti prie „Ekspedicijos” kviečiame prisijungti – vistik bus reikalingas ir „budintis vilkikas”, ir kitoks aprūpinimas, galbūt ir daugiau lietuvių motociklininkų susidomės šiuo renginiu. Juk būtų gražu 2009 – aisiais Snowdogs‘uose įrengti lietuvių palapinių miestelį, iškelti trispalvę, o šeimininkus pavaišinti cepelinais su stikliuku lietuviško gėrimo. Visus susidomėjusius kviečiame kreiptis į „Moto+”  redakciją.

KELIONĖ Į “SNOWDOGS” II

 

Pasirodžius pirmąjam straipsniui apie pasirengimą kelionei į „Snowdogs” sulaukėme didelio susidomėjimo. Deja, susidomėjimas buvo ne visai toks, kokio tikėtasi. Vietoje to, kad klaustų kaip čia prisijungus prie „ekspedicijos” ar kuo galėtų padėti, motociklininkai klausinėjo – iš kur gauti „Jawa” lopšelį, sulaukėme pasiūlymų parduoti jau turimas „Jawa” priekabas, ir klausimų, kaip pigiau parsisiųsti motociklą iš JAV… Vistik per laikotarpį tarp pasirodant žurnalams nuveikta nemažai. Prisidėjo dar du vyrai: Ciklopas (Vorai MC Vilnius) ir Gedukas (Vorai MC kandidatas iš Kaišiadorių). Pirmasis renginio „Baikerių viduržiemis 2008″ metu sutiko rusus, su kuriais susipažino renginyje „Elefantentreffen 2006″ Vokietijoje, į kurį buvo nuvykęs motociklu Ural su priekaba. Besikalbant rusai papasakojo, jog planuoja 2009 metais vykti į Snowdogs, tuomet Ciklopas papasakojo, jog planuojamas vykimas ir iš Lietuvos. Dar kiek pasėdėję prie stalelio su alučiu vyrai sukirto rankomis ir sutarė sekantį kartą pasisėdėti jau Rusijoje. Kaip vyks į renginį Volgos apskrityje Ciklopas dar nežino – vairuos motociklą pats, vyks priekaboje ar pagalbiniu transportu priklausys nuo to, kaip susiklostys aplinkybės:

- Vykti Uralu nedrįstu, kadangi kelias tolimas, o sąlygos – sunkios. Į Vokietiją Uralu žiemą nuvažiavau, tačiau grįžtant nuo Prahos teko parsitempti, kadangi pakeliui sutvarkyti variklio gedimo neturėjome galimybės. Vykti Harley Davidson, kuriuo šiuo metu važinėju gaila, nes kelių žiemų važinėjimo patirtis parodė, jog žiemą važinėtas motociklas labai stipriai rūdyja. Šiuo metu dar negaliu pasakyti ar įsigysiu motociklą specialiai šiai kelionei, ar vyksiu automobiliu su kelionės įranga…

                      Gedukas užsidegė važiuoti išsyk, kai sužinojo apie planuojamą kelionę, kadangi yra didelis žiemos renginių mėgėjas. Vyras iš Kaišiadorių ne tik yra aplankęs žiemos renginius Vokietijoje ir Lenkijoje, bet ir vienas iš žiemos renginių organizatorių. Jau kelintus metus iš eilės kaišiadoriečiai organizuoja „Žiemos sezono atidarymo” renginius:

                      – Mintis suorganizuoti „Žiemos sezono atidarymą” kilo iš nuobodulio. Kaip žinome, oficialus sezonas baigiasi spalio mėnesio pirmąjį šeštadienį ir po vasaros gastrolių labai nuobodu laukti „Baikerių viduržiemio”, tad  nusprendėme padaryti šį renginuką tikėdamiesi, kad jis taps tradiciniu, – teigė Gedukas.

                       2006 metais jame dalyvavo tik Kaišiadorių motociklininkai (iš viso apie 40 žmonių). 2007 – aisiais buvo nuspręsta surengti gerokai didesnį renginį, pasikviesti daugiau svečių. Taigi renginys gal ir pareikalavęs daugiau darbo (maistas, miegamos vietos, muzika, prizai, rungtys) – nenuvylė. Pernai dalyvavo motociklininkai iš Vilniaus, Kauno, Kaišiadorių, Panevėžio, Aukštadvario ir kt., iš viso buvo apie 40 motociklininkų su motociklais ir virš 100 žiūrovų. Tądien smagino ne tik šventinė nuotaika, bet ir žiemiškas oras: sniegas ir šaltukas.

Kaišiadorietis paruošiamuosius darbus kelionei jau pradėjo: bandoma iš žmonos Honda VT600 pasidaryti triratuką su dviem varančiais galiniais ratais:

                      – Kadangi žiemos rūstybės parodė, kad motociklai su priekabomis yra gana sunkiai valdomi ir prognozuojami, šįsyk priėmiau sprendimą atlikti kitokį perdarymą. Kelionė į „Elefantentreffen 2007″ , kur vykau motociklu Yamaha Drag Star XVS 1100 pritaisęs Jawa priekabą, bei kiti pasivažinėjimai šiuo motociklu per pastarąsias dvi žiemas parodė, jog eksploatuoti su priekaba nepritaikytas motociklas tampa nestabilus ir sunkiai suvaldomas. Į Snowdogs  renginį ruošiuosi vykti tik su viltimi, kad teks važiuoti  tikromis žiemos sąlygomis, nes Europoje jau gana sudėtinga tokias rasti. Kaip vienas iš pavyzdžių – renginys „XI Zimowy Zlot Motocyklowy Słoni” (Lenkija) į kurį žiemą keliauti teko paprastu dviračiu Harley Davidson motociklu, kadangi nebuvo tikslo asfaltu be sniego važiuoti ant trijų ratų…” – juokiasi Gedukas.

                      Rengiant kelionei turimus Sportster‘ius  – iškilo kai kurios techninės problemos. Pirmiausia teko prailginti „Jawa” priekabų rėmus, kadangi originalūs buvo per trumpi Harley Davidson XL tipo rėmams. Šiuo metu sprendžiama, kaip išmesti į priekį vairuotojų pakojas, kadangi šiltai ir storai apsirengus originali sėdėsena yra labai nepatogi. Kairiojoje pusėje jokių kliūčių tam nėra, o dešiniojoje trukdo priekinis priekabos tvirtinimo kronšteinas. Ne taip paprasta sukomplektuoti ir pačias priekabas. Seniai nebegaminamų priekabų dalių labai sunku įsigyti. Nors lopšelių tentai jau pasiūti, vienos iš jų sėdynės dar siuvamos, ieškoma stiklo, vieno komplekto tvirtinimo kronšteinų, gaminami vidiniai šoniniai borteliai.

Daugiausia diskusijų sukėlė apranga. Kadangi vieningos nuomonės neprieita, nuspręsta, kad kiekvienas motociklininkas savo apranga, bei kita ekipuote rūpinsis pats. Aš nusprendžiau ypatingą dėmesį skirti rankų šildymui, kadangi vieną žiemą buvau nušalęs pirštus, tad dabar kiekvieną kartą važiuojant ir spustelėjus šaltukui juos stipriai gelia. Tuo tikslu Amerikoje už 40 dolerių nusipirkau plaštakų įmautes, kuriose būna rankos laikant vairą. Nusprendęs, kad vien to nepakaks – už 129 dolerius nusipirkau elektra šildomas pirštines. Šiuo metu prekės yra pakeliui į Lietuvą, kadangi taupymo sumetimais siunčiamos ne oro paštu, o laivu ir tai užtrunka iki kelių mėnesių. Žiemą išbandęs įvairaus tipo šalmus, nusprendžiau, kad šiam tikslui labiausiai tiks sovietinis odinis lakūnų šlemofonas, kurio vidinė pusė yra kailinė. Mano manymu, jis yra patogesnis dėl kelių priežasčių – pro šalmo plyšelius nepučia vėjas, o svarbiausia – iš vidinės pusės nešerkšnija stiklas. Norėčiau įsigyti ir sovietines brezentines lakūno kelnes su petnešomis, kurių vidus taip pat yra kailinis, tačiau man tinkančio dydžio kol kas nesugebėjau rasti. Jeigu nerasiu iki liepos mėnesio – teks kažką panašaus siūdintis.

Daytonas birželio pabaigoje vyks į Vokietiją, kur tikisi apžiūrėti ir, jeigu tiks, įsigyti specialią elektra šildomą aprangą – kelnes, bei striukę.

- Dar nenusprendžiau tik, kas geriau – ar elektra šildomos rankenėlės, ar pačios elektra šildomos pirštinės,- sako Daytonas.

                      Šiuo metu vykdomas intensyvus susirašinėjimas su šalių, per kurias važiuosime motociklininkais. Visokeriopą pagalbą pasiūlė tarptautinis motociklininkų klubas Rolling Anarchy MCC, kuris vienija nemažai narių iš Rusijos.

KELIONĖ Į “SNOWDOGS” III

 

Pradėjus detaliai planuoti kelionę, iškilo daugybė klausimų. Kur įsigyti gerą kelių žemėlapį?  Įsigyti Europos kelių žemėlapį problemų nėra, o pabandykite Rusijos! Išvaikščioję parduotuves, knygynus, remdamiesi kelionių patirtimi, nusprendėme, kad teks atsisiųti iš pačios Rusijos. Naudojantis Lietuvoje išleistu kelių atlasu, vykstant aplink Baltijos jūrą, Europos kelių neatitikimų praktiškai nebuvo, tačiau Rusijoje, tik kirtus sieną, vietoj vieno siauro asfaltuoto keliuko, kuris buvo pažymėtas žemėlapyje, patekome į greitkelį Sankt Peterburgas – Maskva – Murmanskas, iš kurio išsukti negalėjome apie 16 km… Net žemėlapio įsigijimas užtruko, kadangi paprastas laiškas su žemėlapiu iš Rusijos keliauja 3 savaites. Gavus detalų žemėlapį, pats maršrutas uždavė daug mįslių… Kaip važiuoti? Artimiausias ir geriausias kelias – tranzitu per kaimyninę Baltarusiją. Tačiau „didžiai gerbtino” kaimyninės šalies prezidento režimas visai nekelia pasitikėjimo. Vieną sykį pasimokę (2007 metais baltarusiai norėjo konfiskuoti motociklus už neva padarytus tranzitinio vykimo reikalavimų pažeidimus), dabar manome, kad kaimyninę šalį geriau aplenkti. Daug klausimų kelia ir tai – ar neužstrigsime kirsdami Baltarusijos sieną su savarankiškai pritvirtintomis priekabomis… Nuo Maskvos galima vykti dviem keliais: šiauriniu „Volga” M7 arba pietiniu „Ural” M5. Pabendravę su motociklininkais važinėjančiais šiais keliais, nusprendėme, kad „Ural‘as” mums labiau tinkamas, tad jam ir rengiamės…

Artėjant išvykimo laikui, didėja tiek vykstančiųjų, tiek motociklų skaičius. Prie planuojančiųjų išvykti prisidėjo dar 5 motociklininkai, dar 2 norintieji derina laiką, nors techniką jau turi pasiruošę. Laikas, finansai ir galimybės daro savo. Gedukas planavęs iš Honda VT600 pasidaryti triratuką, šios minties įgyvendinimo atsisakė dėl finansinių sunkumų. Pradėjus detaliai skaičiuoti, paaiškėjo, jog stebulės perėjimai kainuos 800 lt, galinė ašis 500 lt, ratai nuo 100 iki 500 lt, guoliai 200 lt, o dar padangos ir kitos smulkmenos.

- Vien perdarymo dalių kaina viršija 2000 litų, – teigia Gedukas. – Tiek pinigų aš planuoju išleisti visai kelionei, įskaitant kurą, vizas, maistą ir t. t., tad nusprendžiau tvirtinti lopšį. Pavyko nusipirkti neeksploatuotą priekabą „Velorex 562″ nuo Jawa 350. Pritvirtinęs nuvažiavau virš 250 km. Kol kas jokių nesklandumų – reikia tik motociklo galinę padangą pasikeisti į dygliuotą automobilinę R15 – 185… 

                      Tokią pat priekabą Vasia ir Lysas (kandidatai į Vorai MC Vilnius) prisitvirtino prie specialiai šiai kelionei nupirkto motociklo Yamaha XJ900. Sudaužytu priekiu motociklą vyrai pirko Prancūzijoje. Išėję iš rikiuotės buvo šakės, spoileriai, ratas.  Per kelių savaičių vakarus praleistus garaže, motociklas buvo suremontuotas, primontuota priekaba ir jau atlikti bandomieji važiavimai. Liko tik formalumai – apdrausti ir užregistruoti motociklą, pereiti techninę apžiūrą.

- Idėja nuvykti į Samarą nedavė ramybės nuo tos minutės, kai sužinojau, kad mūsų klubo vyrai ruošiasi ten keliauti, – pasakoja Vasia. –  Nors tuo metu gyvenau Londone, nusprendžiau, kad reikia viską mesti ir grįžti į Lietuvą. 2007 metais esu važiavęs į Elefantentreffen, tad važinėjimas žiemą man ne naujiena,  tačiau geras pasirengimas – pusė darbo.

                      Labiausiai „sublizgėjo” Meistras (Vorai MC Vilnius garbės narys). Nusprendęs, kad neverta pačiam išradinėti dviračio, įsigijo BMW R65 su jau pritvirtinta „Velorex 562″ priekaba.

- Pagaliau įgyvendinau tai, apie ką seniai mintijau. Per 41 metus, kuriuos važinėju motociklu, rimtai žiemą važinėjau tik 1970 – 71 metais, kuomet lankiau motoklubą. Paskui raižėme Jawomis, o motociklą Ural su priekaba esu vairavęs maždaug 1980 metais, tačiau kelis kartus nuvažiavęs nuo kelio šios idėjos atsisakiau. Savo malonumui važinėtis Uralu M63 pradėjau tik 2002 metais, tačiau sovietiniai motociklai baisiai napatvarūs, tad daugiau laiko remontuoju, nei važinėju. R65 – boxeris, kaip ir Uralas, kas man labai prie širdies, o Jawa priekaba man primena mano jaunystės laikus, – suka žilą ūsą Meistras. – Į Samarą vykstu pasižiūrėti renginio, nes jokiame analogiškame nesu buvęs…

                      Užstrigau ir aš ruošdamas savąjį XL1200R… Užtruko remonto bei priekabos tvirtinimo darbai. Užvedus paaiškėjo, kad  yra problemų su pavarų dėže – jungėsi tik pirma pavara. Lūžęs alyvos slėgio daviklis taip pat buvo galvos skausmas, nes užsakius naujasis buvo atvežtas ne to modelio, sekantis lūžo įsukant, tad kurį laiką teko važinėti įsukus paprastą varžtą. Kelis mėnesius užtruko sertifikavimo reikalai – autorizuoto Harley Davidson salono „Motobaltic” vadovybė žadėjo sertifikuoti „kitą” ir vėl „kitą” savaitę, kol neapsikentęs ėmiausi šio darbo pats. Vilniaus „Regitra” reikalavo „Motobaltic” sertifikato, „Motobaltic” dėstė, kad stabdo „Regitra”, tada „Regitra” pareikalavo Transporto inspekcijos sertifikato, kol aš neapsikentęs nugabenau savo „kibiriuką” į kitą miestą. Sertifikavimas užtruko 20 minučių, ten tuo pačiu apdraudžiau ir užregistravau motociklą, bei praėjau techninę apžiūrą.  

                      Liko nemažai – pilnai susikomplektuoti aprangą, bei kitą ekipuotę, kaip reikiant išbandyti motociklus, „sukrauti” žiemines padangas, pasidaryti vizas ir t. t . ir pan. Šiuo metu aktyviai bendraujame su Rusijos motociklininkais. Jei viskas vyks pagal planą, dalį kelio vyksime drauge su kelių Rusijos klubų baikeriais. Gerai pasiruošus bus galima mesti iššūkį Rusijos žiemai ir šiek tiek pakoreguoti visiems gerai žinomą frazę FTW į F*** THE WINTER. Vistiek liks pagrindinis klausimas – ar įveiks Meistras R65 motociklu Wehrmachto motociklais neįveiktą kelią?… J